šv. Vladislovas

 

 

Šv. Vladislovas ( birželio 27 d.)

 Jis buvo Vengrijos ir Kroatijos karalius, gyvenęs 1041—1097 m. Karaliaus soste išbuvo 20 m. Vladislovas rūpinosi, krikščionybės stiprinimu Vengrijoje, Gerosios Naujienos skleidimu Kroatijoje, buvo šv. Egidijaus cistersų abatijos fundatorius, įkūrė Zagrebo vyskupiją. Pasakojama, kad Vladislovas buvo labai pamaldus. Per miesto apsiaustį, išsekus šuliniams ir visiems kenčiant baisų troškulį, karalius uoliai meldėsi. Jo žirgas kanopa trenkė žemėn ir toje vietoje ištryško šaltinis. Taip pat priešui persekiojant karaliaus kariuomenę ir valdovui karštai meldžiantis kalnuose prasivėrė tarpeklis ir visi laimingai paspruko. Siaučiant marui jam buvo suteikta malonė žmones gydyti žole, ant kurios nusileis karaliaus paleista strėlė, — tai buvo gencijonas arba šv. Vladislovo žolė. Karalius net po savo mirties ne kartą pasirodė kariuomenės priekyje, drąsindamas stoti į mūšį. 1192 m. paskelbtas šventuoju. Jo užtarimo prašoma kai gresia epidemijos. Šv. Vladislovas vaizduojamas kaip brandaus amžiaus vyras su barzda. Pagrindiniai jo atributai yra karaliaus vainikas ir ilgas kalavijas, angelai ir vėliava. Šv. Vladislovas yra Vengrijos globėjas.

Lietuvos ir Lenkijos valdovas Jogaila, priimdamas krikštą, pasirinko šv. Vladislovo vardą. Šv. Vladislovas drauge su šv. vyskupu Stanislovu yra Vilniaus katedros globėjai. Lietuvos valdovai dinastiniais ryšiais buvo susiję su Vengrijos didikais. Šv. Kazimiero motina Elzbieta Habsburgaitė buvo Čekijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo V sesuo.