1-oji stotis - Aušros Vartai

 

1 -oji stotis

AUŠROS VARTAI

 

Vilniaus miesto gyventojai, saugodamiesi nuo priešų antpuolių, LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu 1503 m. pradėjo statyti Vilniaus gynybinę sieną. Manoma, kad vyskupo pašventintas ker­tinis akmuo padėtas kaip tik vartų, vėliau pavadintų Aušros Vartais, vietoje. Jie pasi­puošė dviem paveikslais: iš vidinės pusės Švč. Mergelės Marijos, o iš išorinės-Jėzaus, Pasaulio Išganytojo, kad Jis lydėtų visus iške­liaujančius ir atvykstančius, o Mergelė Marija savo motiniškame glėbyje glaustų visus pasiliekančiuosius mieste. Paveiksle pavaizduota Marija buvo tikra Aušros ir Vilties žvaigždė, ypač negandų, priespaudos ir okupacijos me­tais. Užuovėją prie jos rasdavo ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai, graikų apeigų katalikai. 1626 m. atsikėlę karmelitai ėmė statydintis vienuolyną ir bažnyčią, skirtą ordino atnau­jintojai šv. Teresei Avilietei, taip pat ir rūpintis Aušros Vartų paveikslu-jam pastatė koplyčią, rengė pamaldas. 1927 m. paveikslą vainikavus popiežiaus Pijaus XI palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Seseriai Faustinai, priklau­siusiai Gailestingumo Motinos vienuolija , Aušros Vartai buvo ypač brangūs. Kaip tik Aušros Vartuose 1935 m. per Atvelykį, baigiant jubiliejinius Pasaulio atpirkimo metus, Gailestingojo Jėzaus paveikslas, pačios Faustinos iš vakaro papuoštas žolynų vainikais, buvo pirmą kartą išstatytas kaipiliustracija kun. M. Sopočkos pamokslui apie Dievo gailestingumą.

 

MARIJOS, GAILESTINGUMO MOTINOS, VAIDMUO

PAL. POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II Enciklika Dives in misericordia, g.

Marija yra drauge toji, kuri ypatingai ir išskirtinai - kaip niekas kitas - patyrė gailestingumą. [...] Niekas taip artimai, kaip Nu­kryžiuotojo Motina, nepatyrė kryžiaus slėpinio-to sukrečiančio įvykio, kai transcendentinis Dievo teisingumas susitiko su meile, to bučinio, kurį gailestingumas padovanojo teisingumui. Niekas taip, kaip Marija, neaprėpė širdimi to slėpinio, to tikrai dieviško­jo atpirkimo, kuris įvyko ant Kalvarijos Sūnaus mirtimi drauge su jos motiniškos širdies auka ir su jos paskutiniu fiat. Marijai geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys. [...] Ta prasme vadiname ją gailestingumo Motina, kuri išskirtiniu būdu patyrė gailestingumą ir lygiai išskirtinai užsitarnauja to gailes­tingumo visu savo žemiškuoju gyvenimu, o ypač po Sūnaus kryžiumi, kuri savo tyliu ir drauge neprilygstamu dalyvavimu mesijinėje savo Sūnaus pasiuntinybėje ypatingu būdu pašaukta priartinti žmonėms meilę, kurios apreikšti Jis buvo atėjęs. Meilę, kuri labiausiai parodoma kenčiantiems ir vargšams, belaisviams ir akliesiems, prislėgtiesiems ir nusidėjėliams, kaip pagal Izaijo pranašystę kalbėjo Kristus Nazareto sinagogoje ir atsakydamas į Jono Krikštytojo pasiuntinių klausimą. [...] Gailestingoji meilė ir toliau be paliovos joje ir per ją reiškiasi Bažnyčios ir žmonijos istorijoje. Tas reiškimasis nepaprastai vaisingas, nes jį palaiko ypatingas Marijos motiniškos širdies taktiškumas, jos atjauta ir galia padėti visiems, kurie mieliau priima motinos gailestingą meilę. Paimta į dangų, ji nesiliovė eiti šių išganymą teikiančių pareigų, bet daugeriopų užtarimu ir toliau neša mums amžinojo išganymo dovanas. Savo motiniška meile ji rūpinasi savo Sūnaus broliais, kurie, pavojų ir vargų supami, tebekeliauja, iki pasieks palaimingąją tėvynę.

 

IŠ ŠV. FAUSTINOS DIENORAŠČIO


„Keistai susiklostė - viskas įvyko taip, kaip Viešpats liepė, pirmą kartą minios Jj pagarbino pirmąjį sekmadienį po Velykų. Tris dienas šis paveikslas buvo viešai de­monstruojamas ir viešai garbinamas, nes buvo pakabintas viršutiniame Aušros Vartų lange, todėl iš tolo matomas. Tas tris dienas Aušros Vartuose buvo iškilmingai švenčiamas Pasaulio Atpirkimo Jubiliejaus užbaigimas-1900 metų nuo Išganytojo kančios. Dabar matau, kad atpirkimo darbas susijęs su gailestingumo darbu, kurio trokšta Viešpats." (89)

„26 IV. Penktadienį, kai buvau Aušros Vartuose per šias iškilmes, per kurias buvo iškabintas paveikslas, dalyvavau pamoksle, kurį sakė mano nuodėmklausys; šis pa­mokslas buvo apie Dievo gailestingumą, buvo pirmasis, ko taip seniai troško Viešpats Jėzus. Kai pradėjo kalbėti apie didžiulį Vieš­paties gailestingumą, paveikslas tapo gyva figūra ir spinduliai skverbėsi į susirinkusių žmonių širdis, tačiau nevienodai, vieni gavo daugiau, kiti mažiau. Mano sielą užliejo didelis džiaugsmas, matant Dievo malonę. Tada išgirdau šiuos žodžius: Tu esi mano gailestingumo liudytoja, per amžius stovėsi prie mano sosto kaip gyva mano gailestingumo liudytoja." (417)

 

                                    NOVENOS MALDA

1-oji diena „UŽ VISĄ ŽMONIJĄ"

 

„Šiandien atvesk man visą žmoniją, o ypač visus nusidėjėlius, ir panardink juos mano gailestingumo jūroje. Taip paguosi mane, giliai liūdintį dėl prarastų sielų. (1210)

Gailestingiausias Jėzau, kurio savybė yra mūsų gailėtis ir mums atleis­ti, žiūrėk ne j mūsų nuodėmes, bet j mūsų pasitikėjimą begaliniu Tavo gerumu ir priimk mus į savo gailestingiausios Širdies buveinę, ir neišleisk mūsų iš jos per amžius. Maldaujame Tavęs per Tavo Meilę, kuri Tave siejo su Tėvu ir Šventąja Dvasia.

 

O Dievo gailestingumo visagalybe,

Nuodėmingo žmogaus išsigelbėjime,

 Tu esi gailestingumas ir gailesčio jūra,

 Padedi tam, kuris Tavęs nuolankiai prašo.

 

Amžinasis Tėve, pažvelk gailestingom akim į visą žmoniją, kuri yra uždaryta gailestingiausioje Jėzaus Širdyje,

- o ypač į vargšus nusidėjėlius – ir dėl Jo sopulingos kančios parodyk mums savo gailestingumą,

kad Tavo gailestingumo visagalybę šlovintume per amžių amžius. Amen." (1211)