2-oji stotis - Šv. Ignoto bažnyčia

2-oji stotis

SV. IGNOTO BAŽNYČIA

 

Jėzuitų Šv. Ignoto bažnyčia ir noviciatas kūrėsi Vilniaus kvartale, nuo dabartinės Šv. Ignoto gatvės atskirtame gynybine siena su šaudymo angomis. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, vienuolyno pastatuose įkurtos kareivinės. Kurį laiką bažnyčioje buvo arklidės, o 1869 m. įrengtas karininkų klubas. Kaip sakralinis pastatas, bažnyčia buvo visiškai sunaikinta: nugriauti bokštai, pristatytas prieangis, sunaikintas interjeras. J Vilnių 1924 m. atvykusiam ir karo kapelionu paskirtam kun. M. Sopočkai teko nelengvas uždavinys -atstatyti Šv. Ignoto bažnyčią. Po kelerių metų M. Sopočka paskiriamas dar ir kunigų seminari­jos dvasios tėvu bei pastoracinės teologijos profesoriumi. Nors ir patirdamas didelių sunkumų, kun. Sopočka baigė remonto darbus ir 1929 m. bažnyčia buvo atšventinta. Tačiau neilgam -sovietmečiu Šv. Ignoto bažnyčia paversta kino studijos sandėliu, vėliau joje vyko kamerinio orkestro repeticijos. 2004 m. atnaujinta bažnyčia vėl paskirta kariuomenės ordinariatui.

Šv. Ignacas Lojolą, kurio vardu pavadinta ši bažnyčia, buvo artimas ir šv. Faustinai, jis lankė ją vizijose kaip ir kiti jėzuitų gerbiami šventieji: Stanislovas Kostka, Andriejus Bobola bei šv. karalaitis Kazimieras

 

KUNIGO VAIDMUO GAILESTINGUME

PAL. POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II. Gailestingumo sekmadienis 2001 m. balandžio 22 d.

Po prisikėlimo Kristus patikėjo apaštalams „dovaną atleisti nuodėmes" (Jn 20, 23), dovaną, kuri kyla iš Jo rankų, kojų, o ypač iš Jo perverto šono žaizdų. Iš čia gailestingumo srovės liejasi visai žmonijai.

 

POPIEŽIUS BENEDIKTAS XVI. Laiškas pradedant Kunigų metus Jono Marijos Vianėjaus 150-ųjų dies natalis metinių proga

Arso klebonas buvo kuo nuolankiausias, tačiau kartu suprato, jog kaip ku­nigas esąs neįkainojama dovana savo žmonėms: „Geras ganytojas, gany­tojas pagal Dievo širdį, yra didžiausias lobis, kokį gerasis Dievas gali duoti parapijai, ir viena vertingiausių dieviškojo gailestingumo dovanų". Jis kal­bėjo apie kunigystę taip, tarsi tiesiog nepajėgtų suvokti žmogui patikėtos dovanos ir užduoties didybės: „O, koks didis yra kunigas!.. Jei tik jis pats suprastų, kas yra, numirtų... Jam paklūsta Dievas: jis ištaria du žodžius, ir sulig jo balsu iš dangaus nužengia Viešpats, užsidarydamas mažytėje ostijoje..." O savo tikintiesiems, aiškindamas sakramentų reikšmę, jis pa­sakė: „Be Šventimų sakramento Viešpaties neturėtume. Kas Jį ten pastatė tabernakulin? Kunigas. Kas priėmė jūsų sielą pirmąkart įžengiantį gyveni­mą? Kunigas. Kas ją maitina, teikdamas jai jėgų iki galo nueiti savo keliu? Kunigas. Kas ją parengs susitikti su Dievu, paskutinį kartą nuplaudamas Jėzaus Kristaus krauju? Kunigas, visada tik kunigas. O kai ta siela mirš­ta [per nuodėmę], kas ją prikels, kas suteiks jai ramybę ir taiką? Vėl kuni­gas... Pagal Dievą kunigas yra viskas!.. Tiktai danguje jis supras, kas yra iš tikrųjų. [...] Be kunigo iš mūsų Viešpaties mirties ir kančios neturėtume jokios naudos. Būtent kunigas tęsia išganymo darbą žemėje... Kam būtų naudingas aukso pilnas namas, jei nebūtų nė vieno, kuris turėtų raktą nuo jo durų? Kunigas turi raktą į dangiškuosius lobius: būtent jis atveria duris, jis yra gerojo Dievo ekonomas, Jo gėrybių valdytojas... Palikite parapiją dvidešimt metų be kunigo, ir ten pradės garbinti gyvūnus... Kunigas yra kunigas ne sau, bet jums."

 

IŠ ŠV. FAUSTINOS DIENORAŠČIO

„Prieš išpažintį sieloje išgirdau šiuos žodžius: Dukra mano, pasakyk jam viską ir atskleisk priešjį savo sielą, kaip tai darai prieš mane. Nieko nebijok, tavo nuraminimui statau šį kunigą tarp savęs ir tavo sielos, o žodžiai, kuriuos tau atsakys, -yra mano. Atskleisk jam slapčiausius dalykus, kuriuos turi sieloje. Aš jam suteiksiu šviesos pažinti tavo sielą." (232)

„O mano Jėzau, prašau Tavęs už visą Bažnyčią, suteik jai meilės ir savo Dvasios šviesos, duok galios kunigų žodžiams, kad užkietėjusios sielos sugrustų ir grįžtų pas Tave, Viešpatie. Viešpatie, duok mums šventų kunigų,Tu pats išsaugokjuos šventus. O Dieviškasis ir Aukščiausiasis Kunige, tegul Tavo gailestingumo gausybė lydi juos visur ir saugo nuo pasalų bei šėtono tinklų, kuriuos

 

jis nuolat stato kunigų sieloms. Tegul Tavo gailestingumo gausybė, oViešpatie, trupina ir nieku paverčia viską, kas galėtų užtemdyti kunigo šventumą - nes Tu gali viską." (941)

„Viešpats man pasakė: Dukra mano, nesiliauk skelbusi mano gailestingumo, taip atgaivinsi mano širdį, kuri dega gailestingumo liepsna nusidėjėliams. Pasakyk mano kuni­gams, kad užkietėję nusidėjėliai sutrupės nuo jų žodžiu, kai kalbės apie neaprėpiamą mano gai­lestingumą, apie gailestį, kuris yra jiems mano širdyje. Kunigams, kurie skelbs ir šlovins mano gailestingumą, duosiu nuostabios stiprybės ir patepsiu jų žodžius, ir pajudinsiu širdis, kurioms jie kalbės." (1521)


                                    NOVENOS MALDA 

 

ll-oji diena „UŽ KUNIGŲ IR VIENUOLIŲ SIELAS 

 

„Šiandien atvesk man kunigų bei vienuolių sielas ir panardink jas į neišmatuojamą mano gailestingumą. Jie davė man stiprybės ištverti karčią kančią, per juos kaip latakais žmonėms liejasi mano gailestingumas. (1212)

Gailestingiausias Jėzau, iš kurio kyla visa, kas gera, pagausink mumyse malonę, idant vertai darytume gailestingumo darbus, kad tie, kurie į mus žiūri, šlovintų gailestingumo Tėvą, kuris yra danguje.

Dievo gailestingumo versmė Yra tyrose širdyse, Išmaudytos gailestingumo jūroje, Šviečiančios kaip žvaigždės, šviesios kaip aušra.

Amžinasis Tėve, pažvelk gailestingom akim į savo vynuogyno išrinktųjų būrį, į kunigų sielas bei vienuolių sielas, ir gausiai apdovanok juos savo palaiminimu, o dėl jausmų savo Sūnaus Širdies, - kurioje jie yra uždaryti, gausiai suteik jiems savo šviesos, idant galėtų kitus vesti išganymo keliais, kad kartu giedotų Tavo begalinio gailestingumo šlovę per amžius amžinuosius. Amen." (1213)