3-oji stotis - Šv. Mykolo bažnyčia

 

3-oji stotis

ŠV. MYKOLO BAŽNYČIA

 

LDK kanclerio Leono Sapiegos rūpesčiu pastatytas ir 1629 m. pašventintas Šv. Ark-angelo Mykolo renesansinis bažnyčios ir vienuolyno ansamblis turėjo tapti Sapiegų giminės mauzoliejumi, o įkurdintos kontempliatyviosios seserys bernardines turėjo melstis už šalį, jos valdovą ir žmo­nes. Stipriai nukentėjusi karo su Maskva metu XVII a. viduryje, niokota caro valdžios metais bei sovietmečiu, Šv. Mykolo bažny­čia kaskart prisikeldavo naujam gyvenimui. Paskutinįjį kartą - 2009 m., įrengus jame arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejų.

Pal. Mykolas Sopočka, nuo 1934 m. iki 1938 m. buvęs bažnyčios rektoriumi, ėmėsi naujinti savo dangiškojo globėjo šventovę. Rūpinosi ten kabėjusio stebuklingo, 1750 m popiežiaus karūnuoto, Sapiegų Dievo Motinos paveikslo restauracija, o ir patį vienuolyną stengėsi atnaujinti pagal kontempliatyviųjų seserų regulą. Kunigas tikėjosi dalį vienuolyno vėliau išsinuomoti Jėzaus prašytai vienuolijai kurti, bet prasidėjęs karas neleido šių planų įgyvendinti. Kaip tik čia pateko nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, iš pradžių liūdnai kabėjęs tamsiame vienuolyno koridoriuje. Regėjime Jėzus Faustinos prašė, kad paveikslas būtų pakabintas bažnyčioje. 1937 m. kun. Sopoč-kai pagaliau pavyko gauti vyskupo leidimą, ir per Atvelykį paveikslas buvo pakabintas didžiojo altoriaus dešinėje. Saugodamas vil­niečius karo metais, čia jis kabėjo iki 1951 m.

SUSITAIKINIMO SAKRAMENTO SVARBA

POPIEŽIUS BENEDIKTAS XVI. Laiškas pradedant Kunigy metus Jono Marijos Vianėjaus 150-ujŲ dies natalis metinių proga

Iš Arso šventojo klebono mes, kunigai, galėtume pasimokyti ne tik neišsemiamo pasitikėjimo Atgailos sakramentu, raginančio vėl padaryti jį savo pastoracinių pastangų šerdimi, bet ir perjj užsimezgančio išganymo dialogo. Arso klebonas įvairių atgai­lautojų atžvilgiu laikydavosi kaskart skirtingai. Kurie prie jo klausyklos artindavosi, traukiami vidinio ir nuolankaus poreikio gauti Dievo atleidimą, tie sulaukdavo padrąsinimo nerti į viską su savimi nusinešančią sraunią dieviškojo gailestingumo upę. O kas būdavo nusiminęs dėl savo silpnumo ir nepastovumo bei baimindavosi pakartotinių suklupimų ateityje, tam klebonas ap­reikšdavo Dievo slėpinį jaudinančio grožio pasakymu: „Gerasis Dievas viską žino. Dar prieš jums nusidedant, Jis jau žino, kad nusidėsite, ir vis dėlto Jis jums atleidžia. Kokia didžiulė meilė mūsų Dievo, kuris savanoriškai net užmiršta ateitį, kad tik ga­lėtų atleisti!". Kas išpažindavo savo kaltes drungnai ir beveik abejingai, tam jis savo ašaromis leisdavo rimtai ir aiškiai suvok­ti, kokia „pasibjaurėtina" esanti tokia laikysena: „Verkiu, nes jūs neverkiate",-sakydavo jis. „Jei Viešpats nebūtų geras! Tačiau jis toks geras! Reikia būti laukiniu, kad šitaip elgtumeis tokio gero Tėvo akivaizdoje!" Jis sužadindavo drungnųjų širdyje gailestį, priversdamas juos tarsi savo akimis pamatyti nuodėmklausio veide „įkūnytą" Dievo kančią dėl nuodėmių. Tiems, kurie pasi­rodydavo trokštą gilesnio dvasinio gyvenimo ir tam pajėgūs, jis plačiai atverdavo savo meilės gelmes, pareikšdamas, kaip neapsakomai nuostabu gyventi susivienijus su Dievu ir Jo arty­bėje: „Viską daryti Dievo akivaizdoje, viskuo būti su Dievu, viską daryti, kad patiktum Dievui... Kaip tai nuostabu!" Ir mokydavo šitaip melstis: „Mano Dieve, duok man malonę kuo labiau Tave mylėti."

 

IŠ ŠV. FAUSTINOS DIENORAŠČIO

„Ir vėl noriu pasakyti tris žodžius sielai, kuri ryžtingai trokšta siekti šventumo ir gauti vaisių, tai yra naudos, iš išpažinties. Pirma, visiškas nuoširdumas ir atvirumas. Švenčiausias ir išmintingiausias nuodėmklausys per jėgą negali suteikti sielai to, ko trokšta, jei siela nebus nuoširdi ir atvira. Nenuoširdi, slapukaujanti siela kelia didžiulę grėsmę savo dvasiniam gyvenimui, ir pats Viešpats Jėzus neatsiskleidžia tokiai sielai tobuliau, nes žino, kad šios ypatingos malonės nebūty jai naudingos. Antras žodis - nuolankumas. Siela tinkamai nesinaudoja atgailos sakramentu, jei nėra nuolanki. Puikybė laiko sielą tamsoje. Ji nežino ir nenori gilintis į savo skurdo gelmes, slepiasi ir vengia visko, kas ją išgydytų. Trečias žodis-klusnumas. Neklusni siela nepasieks jokios pergalės, net jei jos išpažinties klausytų pats Viešpats Jėzus. Net labiausiai patyręs

nuodėmklausys niekuo nepadės tokiai sielai. Neklusniai sielai gresia didelės nelaimės ir ji nė kiek nepažengs tobulumo link ir nieko nepasieks dvasiniame gyvenime. Dievas dosniai apipila sielą malonėmis, bet tik klusnią sielą." (113)

 

»3 I' [1938]. Šiandien po šv. Komunijos Jėzus man vėl davė keletą nurodymų: Pirma - nekovok su pagunda pati, bet iškart atskleisk ją nuodėmklausiui, o tada pagunda praras visą savo jėgą; antra - per šiuos išbandymus neprarask ramybės, išgyvenk mano artumą, prašyk mano Motinos ir šventųjų pagalbos; trečia - būk tikra, kad žvelgiu j tave ir tave remiu; ketvirta -nebijok nei dvasios kovų, nei jokių pagundų, nes aš tave remiu, tik pati norėk kovoti; žinok, kad pergalė visada yra tavo pusėje; penkta - žinok, kad narsiai kovodama teiki man didelę garbę, o sau kaupi nuopelnus, pagunda suteikia galimybę parodyti man ištikimybę." (1560)

 

                                                   NOVENOS MALDA

lll-oji diena „UŽ PAMALDŽIAS BEI IŠTIKIMAS SIELAS"

„Šiandien atvesk man visas pamaldžias bei ištikimas sielas ir panardink jas mano gailestingumo jūroje; šios sielos mane guodė Kryžiaus kelyje, buvo paguodos lašas kartėlio jūroje. (1214.)

Gailestingiausias Jėzau, kuris gausiai teiki visiems malonių iš savo gailestingumo lobyno, priimk mus j savo gailestingiausios Širdies buveinę ir neišleisk mūsų iš jos per amžius. To maldaujame Tavęs dėl nesuvokiamos Tavo meilės, kuria Tavo Širdis liepsnoja dangiškajam Tėvui.

Tavo gailestingumo stebuklai yra neperprantami, Jų nesuvoks nei nusidėjėlis, nei teisusis, į visus žvelgi gailestingom akim Ir visus patrauki j savo meilę.

Amžinasis Tėve, pažvelk gailestinga akimi j ištikimas sielas kaip j savo Sūnaus paveldą ir dėl Jo sopulingos kančios suteik jiems palaiminimo bei apgaubk juos savo nuolatine globa, kad neprarastų meilės ir šventojo tikėjimo lobio, bet kad su visu angelų ir šventųjų būriu šlovintų Tavo gailestingumą per amžius amžinuosius. Amen." (1215)