4-oji stotis - Dailininko namai

 

4-oji stotis

DAILININKO NAMAS

 

Dailininko E. Kazimirovskio dirbtuvė, taip pat ir M. Sopočkos laikinas prieglobstis Apvaiz­dos dėka buvo ypatingoje vietoje - šalia ant Išganytojo kalvos įsikūrusio Misionie­rių, vėliau atsikėlusių Gailestingųjų seserų (Šančių) bei vizičių vienuolynų irjų bažnyčių. Misionierių ir šaričių įkvėpėjas šv. Vincentas Paulietis XVII a. buvo tikras gailestingo­sios meilės apaštalas, o vizičių vienuolija, kurios svarbiausias bruožas taip pat buvo mielaširdystė, padovanojo į šv. Faustiną panašią kuklią seserį prancūzę Margaritą Mariją Alakok, patyrusią Jėzaus regėjimų ir tapusią Jėzaus Širdies kulto pradininke. Vilniuje abu vienuolynai kūrėsi panašiu laiku-XVII a. pab., o šalia jų esančios bažnyčios-Viešpaties Dangun Žengimo ir Švč. Jėzaus Širdies - pašventintos 1730 ir 1756 m. Kaip tik čia, ieškodamas ramybės, laikinai ir įsikūrė pal. M. Sopočka, norėdamas užbaigti savo mokslinį darbą. 1934-ųjų pir­mąjį pusmetį, pasimeldusi Aušros Vartuose, keliskart per savaitę čionai skubėdavo ir sesuo Faustina stebėti, kaip tapomas Gailes­tingojo Jėzaus paveikslas, bei duoti tolesnių nurodymų. Sovietmečiu vizičių vienuolyne ir bažnyčioje buvo įsikūręs kalėjimas, misio­nierių vienuolyne - ligoninė. Grąžinus vizičių vienuolyną ir bažnyčią tikriesiems šeiminin­kams, 2005 m. šiame name apsigyveno ir buvusios dailininko dirbtuvės vietoje koplyčią įrengė Gailestingojo Jėzaus seserys.

 

EVANGELIZACIJOS VAIDMUO

KARDINOLAS JOSEPHAS RATZINGERIS. Konferencija apie naująją evangelizaciją 2000 m. gruodžio 2 d.

Naujoji evangelizacija reiškia, kad negalima tenkintis tuo, jog garstyčios sėkla išaugo j visuotinės Bažnyčios medį, negalvoti, kad jo šakose visų rū­šių paukščiai gali rasti pakankamai vietos sau, - bet vėl išdrįsti su mažo grūdo nuolankumu leisti Dievui pasirinkti, kada ir kaip jį auginti. Bet kokie dideli dalykai visada prasideda nuo mažo grūdo, o masiniai judėjimai vi­suomet yra efemeriški. [...]

Nors vieni saugiai gyventume jau išaugusiame dideliame medyje, o kiti nekantrautume, kad jis būtų aukštesnis bei stipresnis, vis tiek turime su­tikti su slėpiniu, kad Bažnyčia yra ir didelis medis, ir mažytė sėkla. Juk išganymo istorijoje visada vienu metu yra Didysis penktadienis ir Velykų sekmadienis. [...] Visi pagrįsti ir moraliai priimtini metodai turi būti ištirti. Juk žodžiai ir bendravimo menas negali pasiekti tokio žmogaus asmens gylio, kokį pasiekia Evangelija. Negalime šiaip sau laimėti žmonių, juos reikia gauti iš Dievo ir Dievui. Visi metodai yra tušti be maldos pamato, nes žodis visada turi kilti iš intensyvaus maldos gyvenimo. [...] Atsiverti­mas (metanoia) ir reiškia pasitenkinimo savimi praradimą, savo bei kitų varganumo - Kito atleidimo ir draugystės-atradimą ir priėmimą. Gyveni­mas neatsivertus yra savęs teisinimas (aš ne blogesnis nei kiti), o atsiver­timas - nuolankus pasitikimas Kito meilės, kuri tampa gyvenimo matu ir kriterijumi.

Tik Kristuje ir per Kristų Dievo tema įgyja konkretumą: Kristus yra Ema­nuelis, Dievas su mumis. Šiandien kyla didelė pagunda sumenkinti Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, vien iki istorinio Jėzaus, paprasto žmogaus. Sekti Kris­tumi nereiškia eiti paskui žmogų Jėzų. [...] Sekti Kristumi reiškia dalyvauti Jo kryžiuje, susivienyti su Jo meile, perkeisti savo gyvenimą, leidžiant gimti naujam žmogui, sukurtam pagal Dievą (plg. Ef 4, 24). Pamirštantys kryžių pamiršta krikščionybės esmę (plg. 1 Kor 2, 2).

 

 

IŠ ŠV. FAUSTINOS DIENORAŠČIO


„Šiandien Viešpats man pasakė: Dukra mano, žvelk į gailestingąją mano širdį ir at-spindėkjos gailestį savo širdimi ir darbais, kad tu, kuri skelbi pasauliui mano gailestingumą, pati juo degtum." (1688)

I „Ši paslaptis yra tokia, kad Dievas trokš­ta, jog būtų tokia vienuolija, kuri skelbtų Dievo gailestingumą pasauliui ir išprašytų jo pasauliui. Kai šis kunigas manęs paklausė, ar neturėjau tokių įkvėpimų, atsakiau, kad

aiškių nurodymų tai neturėjau, tačiau aki­mirksniu j mano sielą prasiskverbė kažkokia šviesa ir man atėjo suvokimas, kad Viešpats kalba per jį; veltui gyniausi, kad negavau aiškaus nurodymo, nes pokalbiui baigian­tis išvydau tarpduryje Viešpati Jėzų, tokį, koks nutapytas šiame paveiksle, ir Jis man pasakė: Trokštu, kad tokia vienuolija būtų. Tai truko vieną akimirką." (437)

 

NOVENOS MALDA

 „UŽ PAGONIS IR ŪŽ TUOS, KURIE DAR NEPAŽJSTA JĖZAUS"

 

„Šiandien atvesk man pagonis ir tuos, kurie manęs dar nepažįsta; ir apie juos galvojau savo karčios kančios metu, o būsimasis jų uolumas paguodė mano širdį. Panardink juos mano gailestingumo jūroje. (1216)

Gailestingiausias Jėzau, kuris esi viso pasaulio šviesa, priimk į savo gailestin­giausios Širdies buveinę visus pagonis, kurie Tavęs dar nepažįsta; tegul juos apšviečia Tavo malonės spinduliai, kad ir jie kartu su mumis šlovintų Tavo gai­lestingumo stebuklus, ir neišleisk jų iš savo gailestingiausios Širdies buveinės.

Tegu Tavo meilės šviesa Apšviečia sielų tamsybes. Padaryk, kad šios sielos pažintų Tave Ir kartu su mumis šlovintų Tavo gailestingumą.

Amžinasis Tėve, pažvelk gailestingom akim į pagonių ir tų, kas Tavęs dar ne­pažįsta, sielas, kurios yra uždarytos gailestingiausioje Jėzaus Širdyje. Patrauk juos į Evangelijos šviesą. Šios sielos nežino, kokia didžiulė laimė yra Tave mylėti; padaryk, kad ir jie šlovintų Tavo gailestingumo dosnumą per amžius amžinuosius. Amen." (1217)