9-oji stotis - Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

 

9-oji stotis

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS BAŽNYČIA

 

Ši bažnyčia gimė kaip padėka Dievui po baisaus 1655 m. karo su Maskva, po kurio miestas virto pelenų ir griuvėsių krūva. Bažnyčios statyba rūpinosi Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazi­mieras Pacas. Ši bažnyčia vadinama Vilniaus baroko šedevru, joje gausu stiuko lipdyba atliktų barokinių simbolių ir vaizdinių, sudarančių darnią visumą. Iš šoninio altoriaus] mus kukliai žvelgia Mergelė Marija, ne kartą gelbėjusi Vilniaus miestą maro ir negandų metais. Marijos Maloningosios atvaizdas, vyskupo Jurgio Tiškevičiaus atvežtas iš Italijos XVII a. vid., vaizduoja Mergelę Ma­riją, laužančią Dievo rūstybės strėles, taigi dovanojančią žmonėms Gailestingumą. Kadaise čia veikė ir Maloningosios Dievo Motinos brolija. Kitoje transepto pusėje - Penkių Kristaus žaizdų brolijos altorius ir paveikslas. Altorius presbiterijos kairėje skirtas stebuklingajai Antakalnio Jėzaus statulai, perkeltai iš 1863 m. stačiatikių cerkve paverstos Trinitorių bažnyčios. J šią parapinę Antakalnio bažnyčią dažniausiai eidavo melstis ir šv. Faustina su seserimis. Tai mažiausiai nukentėjusi Vilniaus bažnyčia, kuri nebuvo uždaryta netgi sovietmečiu. 1953-1989 m. laikiną prieglobstį joje rado ir piligrimus traukė šv. Kazimiero relikvijos. Skverelis priešais bažnyčią pavadintas Jono Pauliaus II vardu jo apsilankymo Lietuvoje atminimui.

 

MARIJA, NUSIDĖJĖLIŲ GYNĖJA

POPIEŽIUS PAULIUS VI. Apaštališkasis paraginimas Marialis cultus 1974 m. vasario 2 d.

Mergelės Marijos motiniška misija skatina Dievo Tautą su sūnišku pasitikėjimu gręžtis link tos, kuri vedama motinos jausmų ir veiksmingai talkindama yra visada pasirengusi ją išklausyti; Dievo Tauta įprato jos šauktis kaip Nuliūdusiųjų paguodos, Ligonių sveikatos, Nusidėjėlių gynėjos, kad pasiektų negandose sustiprinimą, ligose - palengvėjimą, o jaučiant kaltę - išlaisvinančią jėgą, nes ji, būdama laisva nuo nuodėmės, ryžtingai veda savo vaikus j pergalę prieš nuodėmę. Šis išlaisvinimas iš nuodėmės ir blogio (plg. Mt 6,13), kuris turi vis kartotis, yra būtinas pirmas žingsnis bet kokiam krikščioniškam gyvenimui atnaujinti.

 

IŠ ŠV. FAUSTINOS DIENORAŠČIO

 

„Devyndienio Aušros Vartuose paskutinės dienos vakare sugiedojus litaniją vienas iš kunigų atnešė monstrancijoje Švenčiausiąjį Sakramentą; kai pastatė ant altoriaus, iškart išvydau mažą Kūdikėlį Jėzų, kuris tiesė į prie­kį savo rankutes Motinos link, kuri tuo metu turėjo gyvo žmogaus pavidalą. Kai Dievo Motina man kalbėjo,-tuomet Jėzus tiesė rankeles į susirinkusius žmones. Švenčiausio­ji Motina man sakė, kad visus Dievo norus priimčiau kaip mažas vaikas, be jokių kaman­tinėjimų, kitaip Dievui tai nepatiks." (529J

„Vakare, kai meldžiausi, Dievo Motina man pasakė: Jūsų gyvenimas turi būti panašus ¡ mano gyvenimą, tylus ir paslėptas, [turite] nepaliaujamai vienytis su Dievu ir prašyti už žmoniją, ir paruošti pasaulį antrajam Dievo atėjimui." (625)

 

 

„Nekaltas Dievo Motinos Prasidėjimas. Nuo pat ryto jutau Švenčiausiosios Moti­nos artumą. Per šv. Mišias išvydau Ją tokią nuostabią ir gražią, jog neturiu žodžių, kad bent dalelę šio grožio išsakyčiau. Visa buvo balta, persijuosusi žydru šalių, apsiaustas irgi žydras, ant galvos karūna, o visa jos didybė neapsakomai spindu­liavo. -Esu dangaus ir žemės Karalienė, o ypač jūsų Motina. - Priglaudė mane prie savo širdies ir tarė: Aš visada tave užjaučiu. Pajutau nekaltosios Jos Širdies jėgą, kuri persidavė mano sielai. Dabar suprantu, kodėl du mėnesius ruošiausi ir su tokiu ilgesiu laukiau šios šventės. Nuo šiandien rūpinsiuosi kuo didesniu sielos tyrumu, kad Dievo malonės spinduliai atspindėtų visą šviesą. Trokštu būti krištolas, kad būčiau miela Jo akims." (805)

 

„23X11 [1936]. Išgyvenu akimirkas su Dievo Motina ir ruošiuosi šiai iškilmingai Viešpaties Jėzaus atėjimo akimirkai. Dievo Motina mane pamoko apie šį vidinį sielos gyvenimą su Jėzumi, ypač šv. Komunijoje. Kokį didžiulį slėpinį mumyse atlieka šv. Komunija - sužinosime tik amžinybėje. O brangiausios gyvenimo akimirkos!" (840)

„O Marija, šiandien baisus kalavijas pervėrė Tavo šventą sielą, niekas, be Dievo, nežino apie Tavo kančią. Tavo siela nepalūž­ta, bet yra narsi, nes yra su Jėzumi. Motina mieliausia, suvienyk mano sielą su Jėzumi, nes tik tuomet ištversiu visus išbandymus

bei išmėginimus, ir tik vienybėje su Jėzumi mano mažytės aukos patiks Dievui. Motina mieliausia, pamokyk mane apie vidinį gyve­nimą, tegul kančios kalavijas niekada manęs nepalaužia. O tyroji Mergele, įliek į mano širdį narsos ir saugok ją." (gis)

■ „Kai likau viena su Švenčiausiąja Mergele, ji pamokė mane apie dvasinį gyvenimą. Kalbėjo man: Tikroji sielos didybė yra mylėti Dievą ir nusižeminti Jo akivaizdoje, visiškai pamiršti save ir laikyti nieku, nes didis yra Viešpats, bet Jam patinka tik nuolankieji puikuoliams visada  priešinasi.“ (1711)

 

 

                                              NOVENOS MALDA

IX-oji diena „UŽ DRUNGNAS SIELAS"

„Šiandien atvesk man drungnas sielas ir panardink jas į mano gailestingumo bedugnę. Šios sielos skaudžiausiai žeidžia mano širdį. Didžiausią pasibjaurėjimą Alyvų sodelyje mano sielai sukėlė drungna siela. Dėl jos pasakiau: Tėve, atitolink nuo manęs šią taurę, jei tokia yra Tavo valia. - Paskutinis gelbėjimosi ratas joms yra griebtis mano gailestingumo. (1228)

Gailestingiausias Jėzau, kuris esi pats gailestingumas, į Tavo gailestingiausios Širdies buveinę atvedu drungnas sielas, tegul šioje tyros Tavo meilės ugnyje sušyla šios suledėjusios sielos, kurios panašios į lavonus ir kelia Tau pasišlykštėjimą. O Jėzau gailestingiausias, pasitelk savo visagalybę ir patrauk jas į patį savo meilės ugnies karštį, ir apdovanok jas šventa meile, nes Tu viską gali.

Ugnis ir ledas susijungt negali, Nes arba ugnis užges, arba ledas ištirps. Bet Tavo gailestingumas, o Dieve, Dar didesniam skurdui gali padėt.

Amžinasis Tėve, pažvelk gailestinga akimi į atvėsusias sielas, kurios yra uždarytos gailestingiausioje Jėzaus Širdyje. Gailestingumo Tėve, maldauju Tavęs dėl Tavo Sūnaus kančios kartumo ir trijų valandų Jo agonijos ant kryžiaus, leisk, kad ir jos šlovintų Tavo gailestingumo bedugnę..." (1223)