Ganytojo laiškas

 

Ganytojo laiškas

Dievo gailestingumas nuo amžių beldžiasi į žmogaus širdį, sužeistą nuodėmės, slegiamą kan­čios, nevilties ir baimės. Jis drąsina, guodžia, ragina pasitikėti Viešpaties gerumu ir meile.

Atkreipti dėmesį į gailestingąją Dievo meilę ypač skatina tai, kad XX amžiaus viduryje die­viškasis gailestingumas ištryško iš Jėzaus Širdies nauju šauksmu ir raginimu mūsų krašte. Vilniuje gyvenusiai šventajai Faustinai Išganytojas pavedė skelbti visiems žmonėms Jo gai­lestingumą. Jėzus sakė: „Kalbėk pasauliui apie mano gailestingumą. [...] Tai yra ženklas paskutiniams laikams, po jų ateis teisingumo diena. Kol dar laikas, tegul bėga prie mano gailestingumo versmių, tegul naudojasi krauju ir vandeniu, kuris dėl jų ištryško" (D, 848).

Kaip tik ši žinia paakino kviesti visus, kad Dievo gailestingumo malonę pažintume, atsiverti­mo ir Susitaikinimo sakramento dėka priimtume į savąjį gyvenimą bei dalytumės ja su kitais.

Norėdamas duoti žmonėms regimą Dievo malonės ženklą, Jėzus paprašė nutapyti Jo at­vaizdą, kuris primintų Mylinčios Širdies troškimą gelbėti visą pasaulį. Šis paveikslas buvo nutapytas Vilniuje ir yra gerbiamas Dievo Gailestingumo šventovėje. „Ne iš dažų ir tapybos grožio kyla šio atvaizdo didybė", - sakė Jėzus šv. Faustinai, - „bet iš mano malonės".

Nuoširdžiai prašau visus išgirsti ir apmąstyti šią žinią, įsigyventi į ją. Savojo gailestingumo dėka Viešpats dovanoja išgelbėjimą ypač ten, kur viešpatauja vargas, skausmas, neapy­kanta, nesantaika ir neviltis. Dieviškojo gailestingumo malonė įveikia nuodėmę ir blogį, suramina sielas, atveria ramybės ir džiaugsmo versmes.

1. Pažinkite Dievo gailestingumą

Apaštalas Paulius sako: „Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pami­lo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi" (Ef 2, 4).

Viešpaties troškimas, kad mes turėtume gyvenimą, kyla iš Jo meilės, neatskiriamos nuo gailestingumo ir gausiai išlietos mums per Jėzų Kristų. Kristuje ir per Kristų mes patiriame, kad Dievas yra meilė (i Jn 4, 16), ypač pasireiškianti gailestingumu. Jėzus Kristus, kuria­me Dievas priėmė žmogaus prigimtį, liudija gailestingumą ne tik žodžiais, bet ir darbais, apie kuriuos mums pasakoja Evangelija. Apie dieviškąjį gailestingumą ypač byloja Jėzaus mirtis, apvainikuota šlovingu prisikėlimu. Dievas taip mus myli, „jog atidavė savo viena­tinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų" (Jn 3, 16). Nuodėmė žudo, todėl Jėzus paaukojo savo gyvybę, idant žmogus liktų gyvas. Nukryžiuotas ir prisikėlęs Kristus paliko mums savo Dvasią. Ji nuolat skelbia, kad „pasaulyje yra meilė, stipresnė už blogį, kuris gaubia žmogų, žmoniją, pasaulį. įtikėti tokią meilę - reiškia įtikėti gailestingumą" (Dives in Misericordia, 7).

Dievo gailestingumas nepaneigia teisingumo, bet jį pranoksta, siekia toliau. Dievo gailes­tingumas ir meilė yra teisingumo perviršis. Atleidimas, tekantis iš pervertos Dievo širdies tiems, kurie priartėja prie amžinosios Meilės šaltinio, mums liudija, kad jokia žmogaus nuodėmė neviršija gailestingosios Dievo meilės. Tačiau jos veikimą gali apriboti žmogui suteikta laisva valia, atmesdama Kryžiumi ir Prisikėlimu dovanojamą išganymo malonę.

2. Atsiversdami priimkite Dievo gailestingumą

Kristus mus ragina: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija" (Mk 1, 15). Šiandien nemadinga kalbėti apie atsivertimą, nes žmonės nebetiki nuodėme. Nuodėmės nepaisymas yra di­džiausia grėsmė šių dienų pasauliui. Ji it vėžys įsiskverbia į asmens, šeimos, bendruomenės gyvenimą, ardydama jį iš vidaus. Nuodėmė įkalina žmogų blogyje, suveši agresyviu savęs ir kitų kaltinimu. Nepripažintos kaltės graužatis dažną veda į depresijos, nusikaltimo ir net mirties gniaužtus.

Atsivertimo malonė, kurią mums siūlo Kristus, kviečia atpažinti ir išpažinti nuodėmę bei jos atsižadėti, idant iš naujo pasirinktume laisvą, dorą ir garbingą Dievo vaikų gyvenimą. Krikšto vanduo yra pirmasis Viešpaties malonės, suteikiančios mums Dievo vaiko tapa­tumą, ženklas. Dievo vaiko, pajėgaus priimti dieviškąją malonę, tačiau išlaikančio laisvę rinktis. Deja, laisvė, kai ją suprantame kaip galimybę daryti, ką noriu, dažną paskandina tamsoje. Žmonės kankinasi supančioti pragaištingos nuodėmės vergijos. Joje yra dvi gali­mybės: neviltis arba atsivertimas. Neviltis vilioja tuo, kad nereikia nieko daryti, o tik grimzti vis gilyn. Priešingai, atsivertimas-tai ryžtingas šuolis į šviesą, į gailestingojo Dievo rankas. Šv. Augustinas sako: „Dievas tave sukūrė be tavęs, bet nepanoro tavęs išgelbėti be tavęs."

Nuoširdus ir nuolankus šauksmas: „Jėzau, pasigailėk manęs!" - panaikina užkardas į gai­lestingojo Dievo širdį. Juo pradedame atgailos ir atsivertimo kelią, kuriame mūsų laukia mylintis Tėvas, pasiruošęs apkabinti savo sugrįžusį vaiką. Nuodėmių išpažinimas ir nuo­širdus gailestis leidžia labai konkrečiai patirti Dievo gailestingumą, pripildo mūsų sielas atleidimo džiaugsmo.

3. Būkite gailestingi

Jėzus Kristus, apreikšdamas Dievo gailestingumą, ir iš žmonių laukia gailestingumo: „Bū­kite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas" (Lk 6, 36). Šis kvietimas atskleidžia esminį Evangelijos dorovės dėsnį: Dievas yra gailestingas žmogui, o žmogus turi būti gailestingas savo artimui. Kristus pats išmokė maldos, kurioje kreipiamės į dangiškąjį Tėvą: „ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams" (Mt 6,12).

Patyrę Dievo gailestingumą, esame kviečiami juo dalytis su kitais savo šeimoje, bendruo­menėje, visuomenėje. Turime aiškią pareigą paremti skurdžiau gyvenantį, padėti nelaimės ištiktam, ligoniui, apleistajam. Gailestingumas glūdi atlaidume, supratime ir viltyje, kurią skleidžiame, liudydami savo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Aplink mus apstu žmonių, ku­rie kenčia nuo šiurkštumo, abejingumo, nevaldomo pykčio šeimose ir visuomenėje. Daug agresijos kyla iš vidaus-iš nusivylimo, nenoro matyti gerus dalykus, kitų pastangas, vilties ženklus. Kas gali įveikti šį iš žmogaus širdies kylantį ir visa naikinantį pyktį?

Jėzus sako: „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo" (Mt 5,7). Gailestingumas gimdo gailestingumą, skleisdamas taiką ir ramybę. Žmogaus širdis, pažinusi Dievo gai­lestingumą, yra pajėgi dovanoti gerumą šalia esantiems. Širdies gerumo turtas neša viltį, kuri iš Gailestingojo Jėzaus pervertos Širdies srūva į mūsų suvargusias ir sušalusias širdis. Tereikia pakėlus į Jį akis tarti: Jėzau, pasitikiu Tavimi, - ir, Dievui padedant, nešti gerumą, meilę, paguodą kiekvienam, kurį Viešpats mums siunčia. Kiek daug gali vienas geras žodis, padrąsinimas, paguoda, šypsena! Gailestingumo durys atveria žmonijai kelią į viltį, kurios šviesa nušviečia mūsų žemišką kelionę, suteikdama jai amžinybės vertę.

*****

Pažinkime dieviškąjį gailestingumą, kuris vienin­telis gali įveikti pasaulį sukausčiusį blogį bei neviltį. Atsižadėkime nuodėmės, atverkime širdis dieviškajai meilei ir gerumui. Ir dosniai dalykimės šiuo turtu su visais, kurie yra šalia mūsų. Dalykimės asmeniškais susitikimais ir prašydami jiems malonių viename Vilniaus kampelyje Jėzaus išmokyta Gailestingumo vainikėlio malda.

Kviečiame visus Lietuvos žmones piligriminei kelionei į Vilnių pasimelsti prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos ir Dievo Gailestingumo šventovėje gerbiamo Gailestingojo Jėzaus paveikslo, prašyti sau ir visam pasauliui Dievo gailestingumo malonės. Drauge su Dievo tarnu popiežiumi Jonu Pauliumi II prašau:

„Padėkite šiuolaikiniam žmogui patirti gailestingąją meilę, kad savo spindesiu ir atjauta ji išgelbėtų žmoniją. [...] Gailestingumas reikalingas tam, kad viso pasaulio neteisybės gautų galą tiesos spindesy."

                                                                                                                                                 Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS

                                                                                                                                                                   Vilniaus arkivyskupas metropolitas