Šv. Jono Bosko parapija

 

Lazdynų gyvenamojo rajono statyba pradėjo naują sostinės plano raidos etapą, galima net sakyti, jos lūžį. Miestas, ligi šiol augęs daugiausia upės slėnyje, persikėlė į viršutinę Neries terasą, į erdvų plynlaukį, maždaug pusšimčiu metrų iškilusį virš upės slėnio.

Saleziečiai Vilniuje apsigyveno 1924 metų vasarą. Palaimintojo Jurgio Matulaičio, jiems buvo perduota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, amatų mokykla su internatu Gerosios Vilties gatvėje, kiek vėliau – Šv. Stepono bažnyčia; buvo įsteigti Švč. Jėzaus Širdies namai, Šv. Stepono oratorija. Antrasis pasaulinis karas, okupacijos nutraukė gražiai pradėtą darbą: saleziečiai buvo išblaškyti, prievarta nutraukta vienuolijos veikla, atimti namai. 

Kartu su Atgimimu vėl atgijo viltis Vilniuje atsikurti saleziečiams. Paaiškėjus, jog to, kas turėta prieš karą, nebeįmanoma atgauti, teko kurtis iš naujo, visiškai tuščioje vietoje. Tačiau Šv. Jono Bosko pasekėjų tai negąsdino. Juk ir tas didysis šventasis, apleistų vaikų ir jaunuolių globėjas, savo didžius darbus pradėdavo neturėdamas pinigų.
Saleziečių kongregacija įregistruota Lietuvoje 1990–ųjų pradžioje. Tų pat metų viduryje arkivyskupas Julijonas Steponavičius įsteigia Šv. Jono Bosko saleziečių parapiją. 1991 metais per patį rugpjūčio pučą, į Lietuvą iš Kanados atvažiuoja kun. Izidorius Sadauskas SDB. Jis prisimena: „Tuomet bažnyčios projektas jau buvo parapijos pagrindai, bažnyčios komitetas ir jo pirmininkas – taip pat. Rūpesčiai užgulė kun. Kazimiero Kindurio pečius.“
Vargu ar kada Lazdynų mikrorajono gyventojai pamirš 1993 -ųjų Atvelykio sekmadienį, balandžio 18 dieną. Tuomet vyskupas Juozas Tunaitis būsimos bažnyčios vietoje pašventino medinį kryžių ir kartu su abiem kunigais – Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu Kazimieru Kinduriu ir šv. Jono Bosko parapijos klebonu Izidoriumi Sadausku – koncelebravo šv. Mišias.

1993 metų sausio 31-ąją, šv. Jono Bosko minėjimo dieną, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis pašventino naująją koplyčią. Tai buvo antras didelis džiaugsmas – savas stogas per pamaldas.
2001 metų šv. Jono Bosko šventėje vyskupas Juozas Tunaitis palaimino ir naująją bažnyčią, kurioje vienu metu gali melstis apie devynis šimtus tikinčiųjų. Šioje parapijoje lankėsi garbūs svečiai. Aštuntasis šv. kunigo Jono Bosko įpėdinis, saleziečių vienuolijos vyriausiasis rektorius kun. Juan Edmundo Vecchi .

Derėtų paminėti ir parapijos jaunimo užimtumo organizavimą vasarą. Kasmet rengiamos stovyklos, išvykos į užsienį. Kelionės ne vien pažintinės ar skirtos poilsiui. Viena išvykos dalyvė prisipažino: „Visą kelionę mus lydėjo malda. Visur – ar prie upės, ar kalno viršūnėje, ar vakaro tyloje, ar triukšmingame viešbutyje – kun. Izidorius mokė surasti Dievą ir dėkoti už jo suteiktas dovanas. Ir iš tikro tokiomis valandėlėmis susikaupę jautėmės tarsi viena šeima.“
Mūsiškiai keliauninkai patyrė ir tebepatiria kitų šalių saleziečių globą ir nuoširdumą. Todėl Lazdynų vienuolyne kitų šalių piligrimai irgi gali surasti pastogę ir prieglobstį.