Šv. Juozapo (Pilaitės) parapija

 

 Pilaitė minima kaip viena iš seniausių įtvirtintų vietovių prie Vilniaus. Šiame rajone ideali pusiausvyra tarp miesto šurmulio ir šalimais XVI a. menančius kultūrinius paveldu.

1782 Pilaitėje pastatyta medinė Šv. Rapolo bažnyčia, o po poros metų įkurta ir parapija. Tačiau 1820 m.vyskupo vizitacijos aktai jos jau nebemini. Atrodo, kad ji buvo sunaikinta per 1794m. sukilimą arba per 1812m. Napaleono žygį į Rusiją. Panaikintas ten įsikūręs jėzuitų ordinas.

XX. a. Pilaitėje stovėjo koplyčia, kurioje buvo „Marijos Rožančinės“ paveikslas, kuris XX a. 3 dešimtmetyje buvo perkeltas į Žvėryno Švc. Mergelės Marijos nekalto prasidėjomo bažnyčią. Šis paveikslas čia yra iki šiol. Tai seniausias vertingiausias Žvėryno bažnyčios dailės kūrinys. „Marija Rožančinė“ paveikslas tapytas 1716 m. Ši daugelio figūrų molbertinės tapybos kompozicija yra vėlyvojo baroko stiliaus kūrinys. 1976 m. restauruojant paveikslą nuimti figūras dengę aptaisai; po jais rasta dailinko inicialai (D.S.) ir sukūrimo data.

Pilaitėje kadaise stovėjo dar vienas religinis kūrinys – Marijos Lurdiškės statula, kuri šiuo metu stovi Žvėryno bažnyčioje, virš didžiojo altoriaus. Ši skulptūra čia buvo atgabenta, XX a. Apie 3 dešimtmetį, iš koplyčios, buvusios Pilaitės palivarke, prie Karveliškių kapų. Maria baltais rūbais, per liemenį mėlyna juosta. Subtili ir  išraiškinga, menanti reikšmingus šalies istorijos laikus, dalinanti dvasinę šilumą visiems tikintiesiems.

   Pilaitės rajonui sparčiai plečiantis ir vis gausėjant jaunų šeimų 1999-02-17 buvo įsteigta Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) parapija. 2001 rugsėjo 8-ąją buvo iškilmingai pašventinti Vilniaus Pilaitės parapijos namai ir koplyčia. Naująją Šv. Juozapo koplyčią ir parapijos namus suprojektavo arch. R. Krištopavičius. Vitražus – arch. M. Šaliamoras.