Šv. Kazimiero (Nauja Vilnia) parapija

 

Naujosios Vilnios kaip miesto dalies istorija labai trumpa ir itin audringa – čia tiek kartų keitėsi valdžia ir kalba, pavardės,  gatvėvardžiai ir kapai. Šis rajonas puikiai atspindi visą Lietuvos pramonės vystymąsi. Dar XV a. visa vietovė buvo vadinama Rokantiškėmis. Metraščiuose minima, jog šalimais ten stovėjusios pilies, buvo pastatyta bažnyčia, dar 1542 m.Bet tolesnis jos likimas neaiškus.

Dabartinės bažnyčios statybos susijusios su Naujosios Vilnios psichoneurologine ligonine. Jau 1903 m. į minėtos ligoninės koplyčią buvo paskirtas kunigas. Naujoje Vilnioje pradėjo kurtis Romos katalikų parapija . 1906 m. Vilniaus generalgubernatorius leido statyti bažnyčią ir laikinai laikyti pamaldas klebonijoje. Mūrinę bažnyčią 1906 m. suprojektavo architektas A. Filipovičius-Dubovikas. O metais vėliau buvo suteiktos parapijos teisės.

1908-11 m. kunigo A. Butkevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu buvo pastatyta dabartinė bažnyčia.

Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia yra puikus neogotikos pavyzdys. Ji kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Vidus – 3 navų, atskirtų pilioriais.

Bažnyčioje yra Šv. Mergelės Marijos paveikslas – Aušros vartų koplyčioje esančio paveikslo kopija.

Dešiniajame šoniniame altoriuje yra  Marijos su Jėzumi ir šv. Antanu paveikslas.

Žengiant pro plačias atviras duris  mediniu grindiniu, neapleidžia jausmas, jog tai išties šventa vieta, ir ore tvyro malda.

Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia yra viena iš 15 Lietuvos bažnyčių, tituluojamų Šv. Kazimiero vardu. Vilniaus arkivyskupijoje Šv. Kazimiero vardą turi 4 bažnyčios.

Šv. Kazimiero bažnyčios (Šiaurės g.) veikia parapijos kapinės . Čia atgulęs vaistininko Piotro Sopočkos, kunigo Michalo Sopočkos, Šv. Faustinos dvasios tėvo, brolis.