Šv. Kazimiero bažnyčia

 

Priešais Rotušės aikštę, netoli pačių judriausių Vilniaus gatvių - Vokiečių ir Pilies – stovi akį traukiantis, daugiau nei 400 metų senumo barokinis šedevras. Tai nuostabaus grožio Šv. Kazimiero bažnyčia - ne tik tikinčiųjų mėgiami maldos namai, bet ir sakralinės muzikos bei meno šventovė.

Pirmasis kertinis bažnyčios akmuo buvo padėtas ir pašventintas 1604 metais. Statybas finansavo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas trečiasis, garsus kancleris Leonas Sapiega ir kt. Statybos darbai buvo organizuojami vadovaujant jėzuitams. 1635 metais bažnyčia konsekruota, nors Šv. Mišios ten laikomos buvo jau anksčiau. Išgyvenusi daug gaisrų, smarkiai apgriauta, kuomet Rusijos karinės pajėgos okupavo Vilniaus miestą, bažnyčia išdidžiai stovi iki šių dienų.

Po labai didelio gaisro 1749 metais bažnyčia buvo atstatyta ir rekonstruota pagal jėzuitų architekto Tomo Žebrausko projektą - buvo suformuoti unikalūs laipsniuotos formos kupolai. 1773 metais, panaikinus jėzuitų draugiją, bažnyčia buvo perduota kunigams augustinams. 1812 metais Napoleono vadovaujama prancūzų kariuomenė naudojo bažnyčią kaip grūdų saugyklą, altoriai ir kitas religinis palikimas buvo sunaikintas. Vėliau kunigai misionieriai atitaisė bažnyčiai padarytą žalą, pasirūpino naujų altorių atstatymu. 1832 metais šie geradariai buvo išvaryti iš gražios bažnyčios, po ko keletą metų ji liko stovėti tuščia ir apleista. Rusijos vyriausybė 1841 metais atidavė bažnyčią stačiatikių bendruomenei, kuri bažnyčią pertvarkė savo stiliumi. 1915 metais Vokietijos karinės pajėgos joje įsisteigė liuteronų maldos namus ir pagaliau, 1917 metais, ji vėl grįžo į katalikų bendruomenės rankas. Nuo 1940 iki 1949 metų, kuomet bažnyčia dar kartą buvo uždaryta sovietų valdžios ir paversta į paprastus vyno sandėlius, jėzuitai dirbo toliau ir rūpinosi bažnyčia. Tik 1988 metais Šv. Kazimiero bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems.

Kaip jau buvo minėta, bažnyčia šiandien yra šventa vieta, kurioje gyvuoja maldos, muzikos garsai bei religinio meno kūriniai. Pastaraisiais metais jos spalvinga istorija nustebino dar vienu netikėtu įvykiu: 1991 metais po didžiuoju altoriumi buvo rasta nauja, 6 metrų aukščio ir 18 metrų ilgio kripta. Mistiškoji kripta atskleidė senus religinės tapybos darbus. Mokslininkai išsiaiškino, kad kriptoje buvo laidojami maldininkai, tad šios vietos šventumas tampa dar stipresnis. Be to, šios bažnyčios lankytojai gali mėgautis autentiška vėjo garsų muzika: 1997 metais čia, abiejuose bažnyčios bokštuose, buvo sukonstruota vamzdžių instaliacija. Ją sudaro 15 skirtingą garsą skleidžiančių vamzdelių, tarp kurių siūbuoja specialus diskas ir burė. Kai pučia vėjas, išgaunami skirtingi garsai, priklausomai nuo vėjo stiprumo ir gūsių krypties. Bažnyčios viduje yra 3 vėlyvojo baroko stiliaus altoriai, puošti unikaliais šventųjų paveikslais. Būkite tikri – bažnyčia paskelbta vienu iš gražiausių baroko paminklų Lietuvoje ne be priežasties – ji be galo graži ir vidumi, ir išore.

Iš tiesų, Šv. Kazimiero bažnyčia šiandien stovi ir džiugina Vilniaus miesto svečius ir gyventojus tik dėka jėzuitų vienuolių. Ši draugija Lietuvoje ištisus šimtmečius buvo tarsi gėrio brolija, šalyje nuveikusi ne vieną gerą darbą. Jėzuitai įkūrė Vilniaus universitetą, kai kurias kolegijas, mokyklas, žengė daug ryžtingų žingsnių, kad išsaugotų Lietuvos tautiškumą, ir, be abejo, dar ir šiandien Lietuvoje vykdo religinę bei švietėjišką veiklą. Taigi Šv. Kazimiero bažnyčia gali būti laikoma vienu iš svarbiausių paminklų ne tik baroko architektūriniam stiliui, bet ir nenutrūkstamiems kilniems jėzuitų draugijos darbams.