Švč. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapija

 

Pirmoji, medinė, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia buvo funduota Vilniaus vyskupo Jurgio Belazaro ir pastatyta kartu su Verkių Kalvarijomis 1662–1669 m. 1668 m. ji kartu su Kryžiaus kelio stotimis perduota Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonams, o 1675 m. – Šv. Liudviko Bertrand’o dominikonų observantų kongregacijai. 1675 m. gaisro metu medinė bažnyčia ir vienuolynas sudegė, o 1700 m. jau buvo atstatyta mūrinė bažnyčia. 1755 m. ansamblį vėl perėmė Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonai. Jų rūpesčiu bažnyčia buvo perstatyta. Statybas dosniai rėmė Oršos iždininkas Mykolas Petrauskas (Piotrowski) su žmona Kristina. Atstatymo darbai užsitęsė iki 1772 m. (tuo metu pastatyta ir dvidešimt naujų mūrinių koplyčių). 1772 m., per Sekmines, bažnyčią pašventino Vilniaus vyskupas Tomas Zenkevičius. Atnaujintos bažnyčios skliautai ir sienos buvo gausiai ištapyti freskomis. 1793 m. tuometinis vienuolyno viršininkas tėvas Dominykas Daunoravičius presbiterijos pietų pusėje pristatė zakristiją, originaliai dekoruotą stiuko lipdiniais. 1812 m. bažnyčią nusiaubė prancūzų armija, tačiau po karo ji netrukus buvo atnaujinta. 1850 m., caro valdžiai vienuolyną uždarius, bažnyčią ir parapiją perėmė vyskupija. Bažnyčia XIX–XX a. buvo ne kartą remontuota, 1988 m. – restauruota.