Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

 

Pirmoji medinė Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia pastatyta 1642m. bet karai neaplenkė ir jos, todėl 1690 m. pradėta statyti toje vietoje mūrinė bažnyčia. Jos statyba vyko palaipsniui ir užtruko tris dešimtmečius. Bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais - 1711, 1738 ir 1739. Varpai turėjo vardus - JokūbasDominykas, Pilypas. Po pietiniu bokštu įrengta Šv. Jackaus koplyčia, garsėjusi meniškų formų altoriumi ir kryžminiuose skliautuose nutapytomis kompozicijomis, vaizduojančiomis šv. Jackaus gyvenimą.

Taip pat vyko ir bažnyčios vidaus įrengimas. 1743-1744 metais dekoruotos interjero sienos, pastatyta vargonų choro tribūna. Šiek tiek vėliau sukurtas altorių ansamblis, kuriam specialiai buvo užsakyta nutapyti naujus paveikslus ir išdrožti puošnius paauksuotus rėmus. Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs,  ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas atvežtas iš Rusijos. 

XVIIIa. Prie bažnyčios pristatyti mūriniai vienuolyno namai  buvo dviaukščiai. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė patys tėvai dominikonai. Nuo 1808m.  vienuolyno pastatuose Šv. Jokūbo ligoninė, tapusiai pirmąja pasaulietine ligonine Vilniuje. Nuo 1809 m. iki 1867 m. ligonius prižiūrėjo vienuolės šaritės (gailestingosios šv. Vincento seserys), o dominikonai rūpinosi sielovada. Jiems paliktos arčiausiai bažnyčios prisiglaudusios patalpos. Čia gyveno iki vienuolyno panaikinimo 1844 metais.

Lukiškių šv. Jokūbo parapijai priklausė Šv. Jackaus koplytėlė Basanavičiaus gatvėje. Kaip liudija padarytas įrašas, šis paminklas pastatytas 1403 m. dominikono šv. Jackaus, apaštalavusio Lietuvoje XIII a. viduryje, garbei. Lukiškių dominikonai 1762 m. paminklą atnaujino, pastatė medinę šv. Jackų vaizduojančią skulptūrą ir įtaisė marmurinę lentą su įrašu. Sunykusi koplytėlė kultūros veikėjo Jono Kazimiero Vilčinskio ir kitų vilniečių lėšomis 1843 m. atstatyta. 1901 m. restauruota: viršuje užkelta nauja šv. Jackaus skulptūra (aut. B. Balzukevičius), o senoji pargabenta į Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, pastatyta to paties šventojo vardo koplyčioje.

1992 m. bažnyčią grąžinus tikintiesiems, po metų vienuolyne apsigyveno atsikūrę dominikonai. Čia įsteigtas generalinio vikariato, jungiančio Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dominikonus, centras. Tėvai aptarnauja Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, vienas jų yra Šv. Jokūbo ligoninės kapelionas. 1998 m. duomenimis iš viso kongregacijoje (Lietuvoje) 9 nariai: amžinųjų įžadų ­ 8, laikinųjų ­ 1. Nuo 1948 m. neveikusi ir interjere labai sunykusi bažnyčia 1992 m. imta restauruoti. Didįjį altorių atnaujino. Po restauracijos į šį interjero akcentą sugrįžo garsaus tapytojo P.Smuglevičiaus drobė "Šventieji apaštalai Jokūbas ir Pilypas." Atlikti istoriniai menotyriniai tyrimai padėjo nustatyti, kad dalis altorinių paveikslų („Šv. Tomas Akvinietis”, „Šv. Dominykas”, „Šv. Juozapas”, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu”, „Šv. arkangelas Mykolas”, „Šv. Jokūbas”, „Šv. Kotryna Sienietė”) po 1948 m. uždarymo pateko į Žvėryno Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, o fundatoriaus portretas papildė Nacionalinės paveikslų galerijos ekspoziciją. Pastaruoju metu rekonstruotus šoninius altorius kol kas puošia naujai sukurti dominikonų garbinamų šventųjų atvaizdai. Reikia pridurti, kad tėvai įvairiais būdais palaiko ryšius su visuomene. Bendradarbiaudami su Muzikos akademija, Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje rengia klasikinės ir bažnytinės muzikos koncertus.