Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

 

Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – tai paminklas Lietuvos Krikštui. Pastatyta pačioje besiplečiančio miesto širdyje, pilies papėdėje. 

Kai kurie senoviniai rankraščiai mini, kad toje pačioje vietoje, kur dabar stovi katedra, seniau stovėjo pagonių šventykla galingajam griaustinio dievui Perkūnui. Didingojo pastato istorija prasidėjo XIII amžiuje, kai Lietuvos karalius Mindaugas pastatė pirmąją krikščionių šventyklą.

 1387m. besirengdamas antrajam Lietuvos krikštui, Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila renovavo šventyklą ir ji vėl tapo krikščionių maldos namais, turėjusiais penkias koplyčias. Per savo gyvavimo istoriją katedra iškentė kelis gaisrus.

Vilniaus arkikatedra sovietų valdžios buvo uždaryta 1950 m. ir paversta sandėliu, vėliau – Paveikslų galerija ir koncertų sale. 1988 m. Vilniaus arkikatedra sugrįžo tikintiesiems. Ji vėl buvo pašventinta 1989 m. vasario 5 d., iškilmėms vadovavo daugelį metų dėl okupantų varžymų ganytojo pareigų negalėjęs eiti Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1991).

Šiandien Vilniaus arkikatedroje bazilikoje kasdien aukojama šv. Mišių auka. Čia vyksta svarbiausios Bažnyčios ir tautos šventinės apeigos, kurioms vadovauja Vilniaus arkivyskupas metropolitas.