šv. apaštalas Baltramiejus

 

Rugpjūčio 24 d. minimas apaštalas šventasis Baltramiejus, miręs kankinio mirtimi apie 70 m.

Baltramiejus buvo vienas iš dvylikos apaštalų, pašauktas Kristaus su pirmaisiais. Manoma, kad Jono Evangelijoje minimas Natanaelis ir kitose Evangelijose minimas Baltramiejus - tas pats asmuo. Natanaelis buvo kilęs iš Kanos, todėl tikriausiai galėjo būti pirmojo Jėzaus stebuklo - vyno padauginimo - liudininku. Tikriausiai buvo apaštalo Pilypo giminaitis, nes Pilypas jį atvedė pas Jėzų. Apaštalų sarašuose jų vardai taip pat minimi kartu, dažniausiai Batramiejus minimas po Pilypo.

Natanaelis - kitaip Bar-Tolomajas, t. y. Tolomajo sūnus, buvo jo tėvavardis. Pilypas jį nusivedė pas Jėzų ir šis apie jį pasakė: "Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos". Natanaelis paklausė, iš kur Jėzus jį pažįsta, o Jėzui atsakius, kad matė jį po figmedžiu prieš pakviečiant Pilypui, šis sušuko: "Rabi, tu Dievo sūnus, tu Izraelio karalius!". Jėzus jam tarė: "Tu pamatysi didesnių dalykų" (Jn 1, 43 - 50). Ir pakvietęs Baltramiejų jį sekti priėmė į apaštalų tarpą.

Neturime patikimų žinių, koks buvo tolimesnis šv. Baltramiejaus likimas. Ketvirtojo amžiaus istorikas Euzebijus apie Baltramiejų rašo, kad jis skelbė Evangeliją Mažojoje Azijoje, Mesopotamijoje, Partijoje. Pagal įvairius kitus šaltinius Baltramiejus taip pat skelbė Evangeliją Indijoje ir net Etiopijoje. Armėnijoje į krikščionybę atvertė karaliaus Astiago brolį Polimiją su žmona ir dvylikos miestų gyventojus, išvarė demonus iš karaliaus dukters. Dėl to supykęs Astiagas Altanopolyje liepė Baltramiejų nukryžiuoti. Tokia tradicija gyva Rytuose. Vakarų Europos tekstuose sakoma, kad jis buvo nukirsdintas, o Izidorius Sevilietis ir Beda savo Martirologe tvirtina, kad jam buvo nudirta oda. Ši tradicija paplitusi labiausiai.

Šv. Baltramiejus, kadangi kankinant jam buvo nudirta oda, laikomas visų, dirbančių su odomis ir peiliais, globėju: odų raugintojų, skerdikų, knygrišių, pirštinių, batų bei diržų gamintojų. Kadangi dažnai vaizduojamas su savo oda tarsi apsiaustu ant rankos, globoja ir siuvėjus. Katalikai dar laiko ir kitų amatininkų - mėsininkų, tinkuotojų, šachtininkų, kepėjų, o Florencijoje - alyvos, sūrių ir druskos, globėju.  

Dėl to, kad išvarė demonus, jo prašoma padėti išgyti nuo traukulių, nervų ligų ir išvaryti piktąsias dvasias. Taip pat, prašoma pagydyti nuo odos ligų.

 

Šv. Baltramiejus dažniausiai vaizduojamas kankinimo scenose. Dažniausiai rankose jis laiko savo odą, o joje pavaizduotas ir veidas. (Vienas žymiausių jo atvaizdų - Mikelandželo Paskutinio Teismo freska Siksto koplyčioje.) Pagrindinis atributas - peilis, kuriuo buvo nudirta oda. Kartais Baltramiejus vaizduojamas kaip tamsiaplaukis vyras su barzda ir ūsais, laiminantis minias.

Šv. Baltramiejaus relikvijos saugomos Romos Tiberio salos Šv. Baltramiejaus bažnyčioje.

Ir baigiant popiežiaus Benedikto XVI žodžiai (Popiežiaus bendroji audiencija. Apaštalas šventasis Baltramiejus), pasakyti apie šv. Baltramiejaus liudijimą mums: "...apaštalas Baltramiejus mums liudija, kad ištikimas Jėzaus sekimas įmanomas ir be seansacingų nuostabių darbų. Svarbiausias ir nuostabiausias yra pats Jėzus, o mes visi esame pašaukti su juo gyventi ir mirti."