šv. apaštalas Pilypas

 

Tarp 12 apaštalų Pilypas visuomet yra minimas penktoje vietoje. Taigi, iš esmės jis yra tarp pirmųjų.

Žinių apie Pilypą suteikia apaštalo Jono Evangelija. Joje sakoma, kad Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, tai yra iš apaštalų Andriejaus ir Petro gimtojo miesto. Ketvirtoji Evangelija pasakoja, kad netrukus po to, kai buvo Jėzaus pašauktas, Pilypas sutinka Natanaelį ir jam sako: "Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus". Į tai Natanaelis atšauna gana abejingai, klausdamas "ar iš Nazareto gali būti kas gero?!" Pilypas nenusileidžia ir ryžtingai atsako: "Eik ir pasižiūrėk!" (Jn. 1,46).

Galime įsivaizduoti, kad apaštalas Pilypas ir į mus kreipiasi tais pačiais asmeniškai saistančiais žodžiais. Jis įpareigoja pažinti Jėzų iš arti. Iš tiesų, draugystė reikalauja artumo, dar daugiau, iš dalies jame gyvena. O kaip jį visą pažinsime pasilikdami toli? Juk intymumas, nuolatinis ir kasdienis bendravimas leidžia atpažinti tikrąjį Jėzaus Kristaus asmenį. Štai, būtent to mus moko apaštalas Pilypas: "eiti“ ir „pasižiūrėti", su juo užmegzti ryšį, klausytis, atsiliepti, bendrauti su Jėzumi diena iš dienos.

Kita proga, duonos dauginimo metu, Pilypas gavo tikslų Jėzaus prašymą: "Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?", - klausė Pilypo Jėzus. Tada Pilypas labai realistiškai atsakė: "Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po gabalėlį" (Jn 6,7) . Žinome, kuo baigėsi duonos padauginimo įvykis, tačiau čia įdomu kas kita. Įdomu, kad Jėzus kreipėsi būtent į Pilypą, norėdamas iš jo patarimo, kaip išspręsti iškilusią problemą. Tai aiškus paliudijimas, kad Pilypas buvo tarp tų, kurie sudarė artimiausių Jėzaus mokinių ratą.

Vėl kita proga, dar prieš Kristaus kančią, keli graikai, Velykų proga atvykę į Jeruzalę, kreipėsi į Pilypą prašydami: "Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!" Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui, paskui jie abu - Andriejus ir Pilypas - atėję pranešė Jėzui (Jn 12,20-22). Šis pasakojimas patvirtina, kad Pilypas užėmė ypatingai privilegijuotą vietą apaštalų kolegijoje.

Pagal vėlesnius raštus pasakojama, kad Pilypas pirma evangelizavo Graikoje, po to Frygijoje, kur Gerapolio vietovėje mirė nukankintas, pagal skirtingas versijas tai nukryžiuotas, tai apmėtytas akmenimis.

Aukso legendoje rašoma, kad Skitijoje pagonims įmetus Pilypą į kalėjimą už tai, kad nenorėjo aukoti Marso statulai, iš statulos pjedestalo išlindo slibinas ir užpuolė susirinkusius žmones. Pilypas nuvijo slibiną į dykumą, išgydė sužeistuosius, prikėlė žuvusiuosius, ir visi atsivertė. Kartu su juo Evangeliją skelbė dvi šventos ir skaisčios jo dukterys. Pasakęs, kad po savaitės mirs, jis sukvietė kunigus su vyskupais ir juos mokė. Po septynių dienų buvo pagonių suimtas, nukryžiuotas (sakoma, kad pririštas prie kryžiaus galva žemyn) ir užmuštas akmenimis. Šalia palaidotos abi dukterys. Tai įvyko Frigijoje, Hierapolio mieste.

Pilypas vaizduojamas su barzda arba bebarzdis, dažnai su Jokūbu Jaunesniuoju. Pagrindinis atributas yra kryžius, kartais apverstas; kiti atributai - slibinas ir akmenys, kuriais jis buvo užmuštas.