šv. Jonas Didakas

 

šv. Jonas Didakas Kuautlatoatsinas (XVI a.) Gruodžio 9 d. 

Šventasis Didakas gimė 1474 m. Meksikos indėnų šeimoje. Suaugęs pasikrikštijo ir uoliai atlikdavo tikėjimo pareigas. 1531 m., ankstų rytą jam keliaujant į bažnyčią, ant kalvos apsireiškė Švč. Mergelė Marija ir paliepė perduoti Meksikos vyskupui prašymą pastatyti apsireiškimo vietoje šventovę. Vyskupas paprašė indėno atnešti kokį nors ženklą, kad galėtų patikėti Marijos apsireiškimu. Gruodžio 12 d. Marija vėl apsireiškė indėnui ir paliepė nuo kalvos viršūnės priskinti gėlių. Buvo žiema, spaudė šaltis ir jokių gėlių ten negalėjo būti. Tačiau indėnas ant kalvos pamatė gyvų gėlių, priskynė jų ir, sudėjęs į apsiaustą, nunešė Marijai. Apsireiškusioji paliepė šias gėles nunešti vyskupui. Stovėdamas prieš vyskupą, indėnas išskleidė apsiaustą ir iš jo pabiro gėlės, o ant apsiausto išryškėjo gražus Mergelės Marijos atvaizdas. Vyskupas 1531 metais nurodytoje vietoje buvo pastatyta koplyčia, o Jonas Didakas apsigyveno prie šios Marijos šventovės. Visi stebėjosi jo tikėjimu, viltimi, meile ir nuolankumu. Per trumpą laiką europiečių dėl jų žiaurumo nekenčiantys Meksikos indėnai pasikrikštijo. Tai buvo žmogaus protu sunkiai suvokiamas dalykas, drąsiai vadintinas pačiu didžiausiu stebuklu, gautu per Gailestingumo Motinos rankas. Nuo tada Gvadalupė tapo dvasiniu centru, kasmet sutraukiančiu milijonus Meksikos ir aplinkinių valstybių piligrimų.

Pasakojama, kad po to, kai Jono misija buvo įvykdyta ir bažnyčia pastatyta, jis tapo atsiskyrėliu. Likusią gyvenimo dalį praleido melsdamasis ir atgailaudamas. Žmonės didžiai gerbė Joną Didaką. Tėvai jį laikė pavyzdžiu vaikams. 

Šiandien toje vietoje stovi viena didžiausių pasaulio bažnyčių, kurioje telpa iki 40 000 žmonių. Ši didžiulė bažnyčia buvo pastatyta 1975 metais, kai Meksikoje įstatymai draudė religines apeigas po atviru dangumi. Šią šventovę kasmet aplanko apie 14 milijonų maldininkų. 1910 metais popiežius Leonas XIII Gvadelupos Dievo Motiną paskelbė Pietų Amerikos globėja, o 1960 metais popiežius Jonas XXIII - ir Šiaurės Amerikos globėja. Popiežius Jonas Paulius II 1990 metais gegužės 14 d. paskelbė Joną Didaką palaimintuoju, o 2002 metais - šventuoju.

Popiežius Jonas Paulius II taip sakė: „Dievo Tėvo Apvaizda atsigręžė į nuolankų Meksikos indėną Joną Didaką, kurį praturtino dovana – atgimti Kristuje, kontempliuoti Švč. Mergelės Marijos veidą ir prisidėti prie Amerikos žemyno evangelizavimo. Aiškiai atsiskleidžia, kokie teisingi yra žodžiai, kuriais apaštalas Paulius išaiškina Dievo nurodytą kelią, vedantį į išganymą: Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą (1 Kor 1, 28–29).“