Gailestingumo kelio tęsinys

 

Totalitarinių režimų pėdsakais

„Antrąjį pasaulinį karą pergyvenusiems asmenims šventosios Faustinos „Dienoraščio" žodžiai atrodo tarsi ypatinga Dievo Gailestingumo Evangelija, parašyta žvelgiant iš XX amžiaus perspektyvos. Jos amžininkai suprato šią žinią, matydami dramatišką blogio proveržį Antrojo pasaulinio karo metais ir totalitarinių sistemų žiaurumą. Atrodė, kad tarsi pats Kristus būtų norėjęs apreikšti, kad blogiui, kurio kūrėjas ir auka yra pats žmogus, nustatyta riba iš esmės yra Dievo Gailestingumas."

Vilnius yra Gailestingumo miestas, tačiau, gavęs neaprėpiamos Dievo meilės žmonėms apreiškimą, jis iš karto tapo ir Kryžiaus miestu, tarsi viena iš šiuo­laikinio pasaulio Golgotų, apie kurias pal. popiežius Jonas Pauliaus II kalbėjo lankydamasis Aušvice 1979 m. birželio 7 d., praėjus keliems mėnesiams po jo išrinkimo.Miestą nukryžiavo blogio ideologijas įkūnijęs nacizmas ir komunizmas, kurių aukomis tapo šitiek žydų ir lietuvių. Tačiau kaip Jėzus prisikėlė po Kančios, taip šiais Gailestingumo metais ir Vilnius teprisiliečia prie Prisikėlimo slėpinio, garsiai ir tvirtai skelbdamas visišką Meilės pergalę.

Tad galime nuvykti pasimelsti į vietas, ilgam laikui paženklinusias miestą ir kartu primenančias dviejų didžiųjų totalitarinių sistemų pasekėjų įvykdytus nusikaltimus bei kankinių išlietą kraują.

Panerių memorialas. Čia 1941-1943 metais buvo nužudyta daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių; tarp jų- daugiau kaip septyniasdešimt tūkstan­čių - Lietuvos žydai, taip pat lenkų, lietuvių bei rusų kariai ir daug kunigų. Sustojame priešais krikščionių auką ženklinantį kryžių. Apmąstome pal. popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius:

„Marksizmas - ne vienintelė mūsų amžiaus tragedija. Iš kitos pusės - ne ma­žesnė ir dešiniųjų režimų atneštoji žala. Jie „nacijos" ir „tradicijos" vardu lygiai taip pat paniekino orumą, kuris nepriklausomai nuo rasės, įsitikinimų ir as­meninių savybių priklauso kiekvienam žmogui. Kaip čia neprisiminus nacizmo parodyto baisaus smurto, ypač prieš žydų tautą, pasmerktą sunaikinimui ta­riamo rasinio pranašumo vardan ir dėl beprotiškų viešpatavimo kėslų?!"

Čia galime melstis ir už aukas, ir už budelius. Taip pat Jėzaus patarimu mel­simės už pagonis ir tuos, kurie Jo dar nepažįsta.

 

Kita Vilniuje esanti šiuolaikinio pasaulio Golgo­ta - Genocido aukų (KGB) muziejus. Čia buvo kalinami, kankinami ir nubausti mirtimi šimtai žmonių, tarp jų - vyskupai ir kunigai. Pasak pal. Jono Pauliaus II:

„Kovingasis ateizmas, iš kurio marksizmas sėmė­si įkvėpimo [...], užgavo ir patį žmogų, nes trypė jo orumo pagrindą ir tvirtą laidą. Prie šios klaidos prisidėjo kitos: materialistinė istorijos samprata, kraštutinis konjliktinis požiūris į visuomenę, me­sijinis vaidmuo, skirtas valstybėje šeimininkavu­siai vienintelei partijai. Dėl viso to ši sistema, iš pradžių ketinusi išvaduoti žmogų, galų gale pa­darė jį vergu. "

Čia Jėzaus prašymu melsimės už klystančius ir nuo Bažnyčios atsiskyrusius(Deja, daug krikščionių leidosi išvedami iš kelio ir tapo šių siaubingų sistemų kaltininkais arba bendrinin­kais.) Taip pat melsimės už aukas ir budeliusYpač galime prašyti, kad Lietuvoje, anot gra­žaus Tertulijono posakio, „kankinių kraujas taptų naujų krikščionių sėkla".

Pasimeldę KGB muziejuje, galime nuvykti į Tus­kulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, kur palaidota daugiau negu 700 NKVD aukų, tarp kurių - vyskupas Vincentas Borisevičius.

 

 

Ekumeninės bendrystės link

Gailestingumo kelionę po Vilnių galima pratęsti Šventosios Dvasios cerkvėje ir Evangelikų liu­teronų bažnyčioje.

Aušros Vartuose pal. popiežius Jonas Paulius II kalbėjo:

„Iš šių kraštų, esančių natūraliu tiltu tarp Centri­nės bei Šiaurės Europos ir Rytų Europos, aš ypa­tingai sveikinu kaimyninę Rusiją, o ypač krikščionių bendruomenes, iš kurių savo istorine reikšme ir garbinga tradicija išskirtiniausią stačiatikių Bažnyčia, vadovaujama Jo Šventenybės Maskvos Patriarcho. [...Tepadeda Pasaulio Valdovo Moti­na Rusijai pasiekti taiką tiek joje pačioje, tiek ir už jos ribų. Dvasinėse vertybėse visi Rusijos piliečiai teatranda šviesą ir jėgų kurti žmogaus vertą ir Dangiškojo Tėvo mintį atitinkančią ateitį. "2?

Čia galime melstis už vienybę su mūsų broliais stačiatikiais.

2010 m. gruodžio 16 d. Benediktas XVI Liutero­nų Bažnyčios atstovams priminė „Bendrą dek­laraciją dėl nuteisinimo doktrinos". Popiežius nurodo, kad ši deklaracija - tai „svarbus žings­nis sunkiame visiškos krikščionių vienybės at­kūrimo kelyje ir padrąsinimas tęsti ekumeninę diskusiją. Artėjant penkių šimtų metų sukakčiai nuo 1517 m. įvykių, katalikai ir liuteronai kvie­čiami iš naujo apsvarstyti nueitą kelią į vienybę ir maldauti Viešpaties vedimo bei pagalbos atei­čiai. [...] Linkiu, kad ši ekumeninė veikla katali­kams ir liuteronams duotų naujų progų labiau suartėti gyvenime, liudijant Evangeliją bei sten­giantis nešti Kristaus šviesą į visas visuomenės gyvenimo sritis."

Melskimės už vienybę su mūsų broliais liute­ronaiskurie taip pat meldžia Dievo Gailestin­gumo.

Savo maldingą kelionę galime baigti apmąsty­dami Jėzaus žodžius šv. Faustinai apie Jo pasku­tinįjį atėjimą:

„Kai kartą vietoj maldos pradėjau skaityti dvasinę knygą, sieloje aiškiai ir stipriai išgirdau žodžius: Paruoši pasaulį paskutiniam mano atėjimui. "