Pal. Jono Pauliaus II atsidavimo Gailestingumui aktas

 

Pal. Jono Pauliaus II atsidavimo Gailestingumui aktas

 

Viešpatie, daugiau kaip prieš 65 metus man padovanojai neįkainojamą gyveni­mo dovaną ir nuo pat mano gimimo nepaliauji lieti neišsenkamas savo meilės malones. Nugyventi metai, kaip ir visiems žmonėms, supynė didelius džiaugsmus ir išbandymus, pasisekimus ir pralaimėjimus, ligas bei praradimus. Su Tavo malone ir pagalba galėjau įveikti kliūtis ir artėti Tavęs link. Šiandien jaučiuosi praturtintas patirties ir didelės Tavo Meilės paguodos. Mano siela gieda Tau dėkingumo giesmę.

Tačiau kasdien savo aplinkoje sutinku Tavo taip stipriai bandomų pagyvenusių žmonių: jie yra paralyžiuoti, bejėgiai, neįgalūs ir dažnai nebeturi jėgų melstis; kiti prara­dę gebėjimą protauti, nebepajėgia Tavęs pasiekti per savo nerealų pasaulį. Žvelgdamas į šiuos žmones mąstau: „O jeigu taip būtų man?"

Tad, Viešpatie, šiandien pat, dar galėdamas džiaugtis visomis savo judėjimo ir mąstymo galiomis, aš iš anksto atsiduodu priimdamas Tavo šventąją valią ir nuo dabar trokštu, jei mane ištiktų vienoks ar kitoks išbandymas, kad jis pasitarnautų Tavo garbei ir sielų išganymui. Ir nuo šiol Tavęs prašau savo malonėmis palaikyti tuos žmones, ku­riems teks šis nedėkingas darbas - man padėti.

Jei vieną dieną liga pažeistų mano smegenis ir sunaikintų mano šviesų protą, jau dabar, Viešpatie ,Tau atsiduodu irsis atsidavimas tęsis tylia adoracija. Jei vieną dieną mane prikaustytų ilgo nesąmoningumo būsena, trokštu, kad kiekviena valanda, kurią dar turėsiu nugyventi, būtų nepaliaujamas dėkojimas, o mano paskutinis atodūsis būtų meilės atodūsis. Mano siela, Marijos rankos vedama, šią akimirką stosis prieš Tave, kad amžinai Tau giedotų šlovinimo giesmes. Amen.

Jonas Paulius II

1985 m. gegužės 18 d.

 

Les Annales D'Ars, 269 nr.