Vilnius - Gailestingumo miestas

 

Visiems žinomas dvasinis pal. popiežiaus Jono Pauliaus II ryšys su šv. Faustina -jauna len­kų vienuole, apie kurią savo bičiulio, būsimojo kardinolo Andžejaus Marijos Deskuro, dėka jis sužinojo Antrojo Pasaulinio karo metais, dieną dirbdamas Solvay gamykloje, o naktį mokyda­masis Krokuvos pogrindžio seminarijoje. Taip pat žinomas jo, 1959 m. į Krokuvos vyskupo sostą pa­skirto ganytojo, vaidmuo panaikinant Šventosios Oficijos draudimus ir taip sudarant sąlygas vėl skleisti Dievo Gailestingumo kultą. Iš čia, aišku, kyla Dives in misericordia, antroji Jono Pauliaus II pontifikato enciklika, sesers Faustinos beatifika­cija 1993 m. balandžio 18 d. ir jos kanonizacija bei Gailestingumo sekmadienio įvedimas visuotinėje Bažnyčioje 2000 m. balandžio 30 d.

Keliaudamas po Lenkiją, popiežius Jonas Pau­lius II išgarsino Krokuvą kaip šventosios Faustinos ir Gailestingumo miestą. Juk kaip tik čia ji atliko noviciatą, davė amžinuosius įžadus ir baigė gyve­nimą. Ji palaidota savajame Lagievnikų vienuoly­ne, greta 2002 m. rugpjūčio 17 d. Jono Pauliaus II konsekruotos Dievo Gailestingumo šventovės.

Tačiau būtent Vilniuje, kur ses. Faustina pralei­do trejus metus (1933-1936), ji patyrė daugelį Kristaus regėjimų. Čia jos prašymų tikrumu no­rėjusio įsitikinti kun. Mykolo Sopočkos užsaky­mu dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 m. nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Būtent Vilniuje 1935 m. balandį neoficialiai pirmą kart švęstas Gailestingumo sekmadienis. Būtent Vil­niuje 1935 m. balandį Viešpats paprašė, kad būtų įsteigta nauja seserų kongregacija. Galiausiai Vilniuje 1935 m. rugsėjo 13-14 d. Jėzus patikėjo šv. Faustinai Dievo Gailestingumo vainikėlį. Nuo tada Vilnius gali būti vadinamas ir Gailestingumo miestu, jo gyventojus šv. Faustinos kanonizaci­jos dieną pal. popiežius Jonas Paulius II pakvietė ypatingai misijai:

„Dievo Apvaizda susiejo šv. Faustinos gyvenimą su Varšuva, Plocku, Vilniumi ir Krokuva. Šiandien, išvardydamas miestus, kurių globėja yra naujoji šventoji, jų gyventojų ypatingam rūpesčiui pati­kiu Dievo Gailestingumo apaštalavimą. "

Tačiau gali kilti klausimas: kodėl Dievas panoro paženklinti šiuos miestus Gailestingumo slėpi­niu? Atsakymą rasti nelengva, nes „kas gi yra suvokęs Viešpaties mintį?", tačiau galima ma­nyti, kad taip yra todėl, jog šie miestai priklausė dviem svarbioms katalikiškoms Rytų Europos šalims, daug iškentėjusioms nuo abiejų XX a. totalitarinių režimų - nacizmo ir komunizmo. Europoje pradėjus plisti tų ideologijų blogiui, Dievas panoro duoti ir vaistą, t. y. gailestingu­mą. Nuolankiai vienuolei Jis panoro apreikšti, kad, jei žmonija su pasitikėjimu atsigręžtų į Jį, gailestingumas nubrėžtų ribą blogiui, o Dievas išgydytų žmoniją, priglausdamas ją prie savo gailestingosios Širdies.

Apie tai kalba pats pal. Jonas Paulius II paskuti­niojoje savo knygoje Atmintis ir tapatybė:

„Per seserį Faustiną perduotas Dievo Gailestin­gumo slėpinys yra susijęs su laikotarpiu prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Tai tas pats laikotarpis, kai atsirado ir vystėsi tokios blo­gio ideologijos, kaip nacizmas ir komunizmas. Sesuo Faustina skelbė, kad tas ideologijas gali nusverti tik Dievo gailestingumas. "

Kas gi labiau už Vilnių, XX a. miestą-kankinį, galėjo būti pašauktas liudyti Gailestingumo pergalę? Šią pergalę laimėjo daugybė nacistų ir komunistų beprotybės kankinių.Ta pergalė turi tapti ir mūsų pergale, mums su pasi­tikėjimu gręžiantis į gailestingąjį Kristų.