Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

 

Pačioje Antakalnio pradžioje sutinkame šv. Petro ir Povilo bažnyčią .  Bažnyčia savo išskirtiniu grožiu kraštovaizdžiui suteikia nepakartojamo žavesio. Demonstratyviausia baroko stiliaus ikona Lietuvoje. Pasak legendos, toje pačioje vietoje, kur dabar stovi bažnyčia, seniau stovėjo pagonių meilės deivės Mildos šventykla.

1500m. dabartinėje bažnyčios vietoje iškilo medinė bažnyčia, sudegusi 1594m. Nauja bažnyčia pastatyta 1616 m. Išstovėjusi iki 1655m., ir pastaroji buvo nugriauta (vyko karas). 1668m. prasidėjo mūrinės bažnyčios statybos, kurias finansavo bajoras Mykolas Pacas. Statyboms vadovavo italų architektas Frediani Giambattista. 

Baigus statybas, interjeru ėmė rūpintis italų skulptoriai, kilę iš Perti ir Galli šeimų. Šios šeimos dekoravo bažnyčias visoje Europoje ir nebuvo nei vieno žmogaus, dvejojusio jų talentu ir profesionalumu. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje vadinama jų skulptūros meno apogėjumi. Dar ir šiandien Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjerą puošia  daugiau kaip 2.000 XVIIa. italų sukurtų tinko skulptūrų. Mirus Mykolui Pacui, jo palaikai buvo palaidoti bažnyčios rūsyje. Pasak istorinių šaltinių, bajoras Mykolas Pacas buvo išskirtinė asmenybė, tipiškas religingas baroko periodo riteris. Jis padarė tuo metu geriausią galimą militaristinę karjerą ir siekė paskutinio tikslo – pastatyti grandiozinę šventyklą, atspindinčią jo paties vertybes, už kurias jis sunkiai kovojo visą savo gyvenimą. Kaip matoma, jam pasisekė įgyvendinti šį paskutinį tikslą. 1701 metais bažnyčia gavo Šv. Petro ir Povilo vardą. Bėgant laikui, bažnyčios interjeras buvo rekonstruotas. Senąjį medinį altorių pakeitė lietuvių menininko Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas, pavadinimu „Šv. Petro ir Pauliaus atsisveikinimas“, šalia buvo pastatytos keturios pranašų skulptūros. Caro valdžios metais bažnyčią buvo norima paversti ortodoksų maldos namais, tačiau, laimei, rusų vietinė valdžia buvo per tingi įvykdyti šią užgaidą. Jų tingumas ir finansų stoka išgelbėjo baroko stiliaus dekorą nuo visiško sunaikinimo. XX amžiaus pradžioje bažnyčia buvo dar kartą rekonstruota - pakabintas neapsakomo grožio laivo formos sietynas, sukonstruoti nauji vargonai. Antrasis Pasaulinis karas apgadino bažnyčios kupolą. Vėliau, nepaisant griežtos sovietų valdžios, bažnyčia buvo prižiūrima ir pakartotinai rekonstruota tiek iš vidaus, tiek iš išorės.

Turistai dažnai aplanko Šv.Petro ir Povilo bažnyčią. Piligrimai labiausiai vertina Šv. Marijos ir „Vilniaus maro“ paveikslus, vadina juos didžiais stebuklais. Iš tiesų, visas bažnyčios interjeras laikomas stebuklu, nes yra autentiškas barokinis šedevras – išskirtinė vienanavė kryžiaus formos bažnyčia, dengta kupolu. Įėjus į bažnyčią, atrodo, kad patekai į paslaptingą simbolių, barokinės pasaulėžiūros ir filosofijos pasaulį. Nors bažnyčioje apstu pavienių detalių, tačiau jos susijungia į vieną schemą, kurioje užšifruotos bažnyčios paslaptys ir istorija.